Aplinkos ir vandens tarša yra vienas didžiausių iššūkių šiuolaikiniame pasaulyje. Tai daro įtaką žmogaus sveikatai, socialinei ir ekonominei padėčiai. Vandenyje, dirvožemyje ir atmosferoje esančių teršalų migracijos kelių atsekamumas yra vienas iš svarbiausių aplinkosaugos problemų sprendimų. Atsekamumas – tai žymėtų medžiagų naudojimas, kad būtų galima atsekti konkrečią medžiagą gamtoje, jos judėjimo kelius, pasiskirstymą.
Paviršinio vandens tyrimuose pastaraisiais metais kaip žymiklis pradėta naudoti kapsuliuota sintetinė DNR. Kapsuliuota sintetinė DNR atitinka visus žymikliams keliamus reikalavimus: ne toksiška medžiaga, lengva kokybiškai nustatyti, žema aptikimo riba ir minimali sąveika su kietąja terpe. Taip pat, atsižvelgiant į unikalų informacijos saugojimo ir kodavimo potencialą, DNR žymikliai suteikia galimybę rinkti informaciją apie atskirų teršalų laiką, kilmę ar vietą realiu laiku. Tokio tipo informacijos neįmanoma gauti naudojant kito tipo žymiklius. Naudojant laisvą DNR kaip žymiklį, lengviau apdoroti ir pagaminti, tačiau ši lengvai degraduoja dėl aplinkos veiksnių, todėl pašalinti šį trūkumą naudojamos kapsulės. Kapsuliuotos DNR įvairovė šiuo metu yra gana nemaža. Kapsuliuoti DNR kaip žymiklį galima naudojant polimerus, emulsijas. Tokie žymikliai pasirenkami dėl našumo efektyvumo.
Lietuvoje kol kas aplinkosaugos tyrimai, naudojant sintetinę kapsuliuotą ir laisvą DNR, realiomis gamtos sąlygomis nėra atliekami. Tačiau kontroliuojamoje aplinkoje eksperimentai daromi. Taip pat plečiasi ir biotechnologijų sektorius, kuriame vis dažniau galima matyti įmones ar mokslininkus, dirbančius prie DNR žymiklių gamybos technologijos pritaikomumo ir panaudojimo.
Tokio tyrimo tikslas – įvertinti laisvos sintetinės DNR ir kapsuliuotos DNR kaip žymiklio pritaikomumą paviršinio vandens tyrimuose Lietuvos klimatinėmis sąlygomis.
Tyrimai buvo atliekami Murlės upelyje (Pavilnių regioninis parkas) praeitų metų vasarą ir rudenį bei šių metų žiemą ir pavasarį. Tyrimus organizavo Vilnius Tech Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentė Rūta Ivanec-Goranina kartu su VU ChGf docentu Gintautu Stankūnavičiumi. Tyrimus vykdė Vilnius Tech studentės Dominyka Švedaitė ir Anastasija Kriučkova bei VU ChGf studentas Laurynas Mackevičius.
